Žiema: kaip prižiūrėti savo augintinius?

2018 Gruodis 31 d.

 

Atėjus šaltajam metų laikui mūsų gyvūnai augintiniai dažniau peršala, patiria traumų. Kaip elgtis, kad žiema mums ir mūsų šunims teiktų džiaugsmą?

Labiausiai kenkia drėgmė

Svarbu įsidėmėti: gyvūnams kenkia ne šaltis, o mūsų kraštui būdinga drėgmė ir žvarba. Todėl žiemą  labiau reikia saugoti senyvus, jautresnius ir lepesnius augintinius – jų imunitetas ir fizinis aktyvumas silpnesnis.

Einant pasivaikščioti tokius augintinius patartina aprengti. Liemenės, įvairūs nertiniai, kombinezonai gerai apsaugo krūtinės ląstą, papilvę.

Sveikus, judrius šunis, net jeigu jie ir trumpaplaukiai, nebūtina rengti. Svarbu, kad šuo lauke judėtų. Ne stoviniuotų ar tupėtų ant drėgnos žemės, o lakstytų, žaistų.

Parsivedus į namus, būtina nuplauti pėdutes ir gerai nusausinti papilvės kailį, letenas. Ilgaplaukiai,  žemaūgiai šunys (spanieliai, ši cu) pasivaikščiojimų metu labiau nei kiti šunys peršlampa kailį. Būtent drėgnas kailis gali išprovokuoti įvairius negalavimus. 

Šaltuoju metų laiku veterinarijos gydytojai šunims dažniau diagnozuoja viršutinių kvėpavimo takų uždegimus. Jų nuomone, gyvūnai dažniau serga, kai žiemos yra šiltos, drėgnos. Tačiau stojus šaltiems, sausiems orams, tokių susirgimų pasitaiko rečiau.

Kokie simptomai rodo, kad augintinis peršalo? Jis karščiuoja, kosčioja, praranda apetitą, tampa vangus, iš nosies ir akių teka išskyros.

Jautrios ausys

Ausys – labai jautrus šuns organas. Kai sninga ar pusto, sniegas lengvai patenka į gyvūno ausų kanalus. Ten ištirpsta, kanaluose kaupiasi drėgmė.

Jeigu ausys nukabusios (retriveriai, seteriai, spanieliai, pointeriai), o ausies landa apaugusi plaukais, drėgmė ilgai neišgaruoja. Todėl po kiekvieno pasivaikščiojimo reikėtų pasirūpinti šuns ausimis. Bent keletą kartų per savaitę patartina jas apdoroti dezinfekuojamuoju skysčiu.

Jeigu šuo nuolat purto galvą ir kasosi ausis, būtina parodyti veterinarijos gydytojui. Ausų negalavimai sunkiai gydomi. Jeigu šuo jau sirgo ausų uždegimu, jį reikia ypatingai saugoti, prastu oru einant į lauką patartina netgi užsegti kepurę.

Pavojingas ledas

Plonas, ką tik užsitraukęs ledukas, yra pavojingas ir žmonėms, ir gyvūnams. Nusivijęs paukštį ar kitą žvėrelį jūsų šuo gali įlūžti, todėl vedžiotis augintinį šalia vandens telkinių patartina tik su pavadėliu.

Kadangi žiemą pakelių grioviai ir duobės būna užpustytos, niekada nežinai, koks jų gylis ir kas gali atsitikti augintiniui.

Veterinarijos specialistų teigimu, žiemą padaugėja įvairių traumų ir ypač pavojingi būna išoriškai nepastebimi kaulų lūžiai. Atrodo, šuo vos vos šlubčioja, bet šiaip lyg ir sveikas. Deja, laiku nediagnozuotas lūžis vėliau sukelia nervų šaknelių uždegimą, galūnė gali apmirti, prasideda įvairios komplikacijos.

Traumą patyręs gyvūnas turi nejudėti, jo galūnę reikia imobilizuoti ir skubiai gabenti pas gydytoją. Tuo tarpu nedidelius įbrėžimus galima gydyti ir namie: apdoroti leteną vandenilio peroksidu, porai valandų subintuoti.

Jeigu žaizda šiek tiek kraujuoja, subintuotą leteną laikinai galima „apauti“ gumine pirštine (pirštinės pirštus įtraukti į vidų). Tačiau didesnius įbrėžimus gali išgydyti tik veterinarijos specialistai. Jų teigimu, po traumos praėjus vienai ar dviem valandoms, dar įmanoma „sugauti“ perpjautas sausgysles ir padėti gyvūnui, o vėliau tai padaryti sunku.

Klastinga druska ir sniegas

Šuns nosies oda porėta, ji sutraukia viską, kas tvyro ore. Deja, sutraukia ir kenksmingas medžiagas. Todėl neleistina šuniui rausti sniegą ten, kur pabarstyta druskos. O jei taip atsitiko, valykite augintinio nosį vata, suvilgyta aliejumi. Žiemą dažnesnis ir kitas susirgimas – odos suragėjimas, susijęs su ta pačia druska. Džniausia suragėja letenų pagalvėlių oda. Nuplovę ir nusausinę gyvūno letenas, patepkite pagalvėles gydomuoju aliejumi. Geriausia, prieš einant į lauką, patepti jas specialiu  pėdutes tausojančiu vašku.

Šunys gali susirgti ir alergija tirpstančiam sniegui. Kadangi sniegas sugeria žalingas atmosferos medžiagas, atšilus, šios medžiagos pradeda skilti. Užtat jautriems šuniukams nereikėtų leisti voliotis sniege arba jį ėsti. Apsinuodijus sniegu, šunį gali sutraukti mėšlungis, bet dažniausia pasitaiko žarnyno funkcijos sutrikimų.

Mūsų augintiniai žaisdami mėgsta įsirausti į sniegą. Jeigu jis šviežias ir purus, nieko tokio. Jeigu apsitraukęs ledo plutele, aštrūs ledukai gali sužaloti akių gleivinę ir sukelti uždegimą. Jeigu akys ašaroja, paraudo, skalaukite vaistažolių arbata arba įlašinkite akių lašų.

Ant šaligatvių ir gatvių barstoma druska tikrai kenkia gyvūnų letenoms. Druska graužia pagalvėles, nagus, bet labiausiai – jautrius tarpupirščius. Ji suerzina odą ir sukelia uždegimą.

Po pasivaikščiojimo gyvūno letenas nuplaukite šiltu vandeniu. Jei neturite specialaus vaško, tepkite šuns pagalvėles žuvų taukais. Jie tausoja ir aprūpina odą vitaminu A. Galima apauti šunį ir bateliais, bet ne visi gyvūnai juos pakenčia.

Grūdinkime šunis

Ar mažus, dekoratyvius šuniukus verta vesti į lauką, kai temperatūra minusinė? Veterinarijos specialistai pataria šuniukus pratinti prie orų permainų, kitaip sakant, grūdinti. Iš pradžių pabūkite lauke tik 15 min., kitą dieną – šiek tiek ilgiau. Žaiskite su gyvūnu, bendraukite. Gyvūnas įpras kasdien eiti į lauką bet kokiu oru, jis grūdinsis, turės stipresnį imunitetą.

Lauke gyvenantys šunys šaltuoju metų laiku turėtų gauti kaloringesnio ėdalo, norma taip pat turėtų būti didesnė, nes nemažą dalį savo energijos jis išeikvoja organizmui šildyti. Be abejo, jis turi turėti šiltą būdą. Būdos paklotui tinka šiaudai, nes juose susidaro oro tarpai, veikiantys kaip izoliacija.

Medžiaginiai paklotai būdoje greit sudrėksta. Jie nešildo, gali susargdinti lauke gyvenantį šunį. Būdos angą geriausia uždengti gumine užuolaida, gyvūnas pro ją pralįs, o šaltis ir vėjas į vidų nepateks.

Ir lauke gyvenantis šuo turi išeiti su savo šeimininku pasivaikščioti, turi būti socializuojamas, susitikti su kitais žmonėmis ir gentainiais – gyventi visavertį gyvenimą.

Guodos Kavaliauskaitės nuotr.