Antsvoris ir gyvūnų gerovė

2020 Liepa 30 d.

 

Gyvūnų globos įstatymo 6 straipsnyje rašoma, kad „Kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia“.

Ar augintinio antsvoris patenka į šią kategoriją? Regis, taip, tačiau Lietuvoje dar neteko girdėti apie baudą už per didelę „meilę“ savo augintiniui – būtent taip savo elgesį dažniausia įvardija nutukusių šunų bei kačių šeimininkai. Jie taip myli ir lepina savo augintinius, kad nieko jiems negaili. Dėl nejudraus gyvenimo būdo ir pernelyg didelio apetito ir patys šeimininkai gana dažnai turi antsvorio, bet tai jau kito straipsnio tema.

Kokį pavojų mūsų augintiniams kelia antsvoris?

Kenkia širdies, inkstų ir kitų organų darbui.

Gali grėsti diabetas, vėžiniai susirgimai ir kitos sunkiai gydomos ligos.

Dažniau serga sąnarių ligomis, sumažėja gyvūno judrumas.

Organizmas lėčiau atsikrato toksinių medžiagų, gyvūnas kenčia dėl nuolatinio meteorizmo, virškinamasis traktas priverstas dirbti be „išeiginių“.

Gyvūnas tampa apatiškas, nebesidomi žaidimais, nebenori bendrauti, anksčiau pasensta – gyvena trumpiau ir serga daug dažniau. 

Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų bei kitų šalių veterinarijos ir gyvūnų mitybos specialistai, atlikę išsamius tyrimus, teigia, kad daugiau kaip 30 procentų šunų kenčia dėl antsvorio. Gyvūnai šeriami netinkamu ėdalu, porcijos – per didelės, nesilaikoma dienos režimo.

Specialistai taip pat akcentuoja gyvūnų augintinių judėjimo, aktyvios veiklos, žaidimų lauke, fizinės ir protinės „iškrovos“ stoką.

Gyvūnų gerove bei sveikata besirūpinantys žmonės neatsakingiems šunų šeimininkams yra priversti kelti ieškinius, o kraštutiniu atveju – atimti gyvūną iš nemokančio juo pasirūpinti žmogaus.

Prieš keletą metų Anglijos žiniasklaidoje nuskambėjo istorija apie šunį, laimėjusį bylą prieš savo šeimininką.

Šuns šeimininkas John Green‘as savo aštuonerių metų dalmatiną ne tik peršerdavo netinkamu ėdalu, tačiau ir tingėjo su juo judėti, nepaisė veterinarijos specialistų rekomendacijų. Gyvūnas vietoj standarte numatyto 30-ies svėrė 70 kilogramų!

Teismas nusprendė atimti dalmatiną, neatsakingam šeimininkui dešimčiai metų atimta teisė laikyti bet kokį naminį gyvūnėlį. Taip pat skirta 1300 svarų bauda ir 200 val. viešųjų darbų.

Dalmatinas buvo įkurdintas Karališkosios gyvūnų globos draugijos (RSPCA) gyvūnų prieglaudoje, kur juo užsiėmė gyvūnų mitybos specialistai, pirmiausia parinkę visavertį, kokybišką ėdalą. Dresuotojai sudarė dalmatinui privalomą pasivaikščiojimų ir žaidimų programą. Nors sunkiai, bet aplengva šuo grįžo į normalias formas ir tapo daug judresnis.

Pexels.com nuotr.