Ar gali šuo tapti veganu?

Vis populiarėjant vegetariškai arba veganiškai mitybai, su tuo anksčiau ar vėliau susiduria ir šunų augintojai. Tema nelengva, kupina vidinių prieštaravimų: ar etiška veganui ar vegetarui auginti šunį, kuriam reikės mėsos? O gal vis dėlto mėsos nereikia?

Trumpai atsakant – taip, šuo gali išgyventi be mėsos, bet tai neturėtų būti svarbiausias jo šeimininkų pasirinkimas.

Šunys gerai virškina ir įsisavina maisto medžiagas, esančias vaisiuose ir daržovėse. Dėl to ir dėl vis dažniau pasitaikančių alergijų tam tikrai mėsos rūšiai, veterinarijos specialistai gali pasiūlyti šerti šunį ėdalu, kuriame visai nedaug mėsos. Derėtų pabrėžti, kad dėl tokio pasirinkimo būtinai tartis su veterinaru – sudaryti sąlygas gauti visas reikalingas maisto medžiagas ne iš mėsos gali būti sudėtinga. Tinkamai parinkus ingredientus ir stebint šuns sveikatos būklę, įmanoma sudaryti ir tinkamą „valgiaraštį“ be mėsos – kai kuriais atvejais toks maitinimas gali būti netgi naudingesnis šuniui.

Taip pat pamažu atsiranda veganiško maisto šunims gamintojų. Vis dėlto dalis jų norėtų į šunų ėdalo sudėtį įtraukti mėsą, tačiau „užaugintą“ laboratorijoje, paprasčiau sakant, kad nereikėtų žudyti kitų gyvūnų. Šiuo metu eksperimentuojama dėl vabzdžių, kaip sudėtinės ėdalo dalies, įtraukimo į šunų mitybą. Dauguma šunų šeimininkų vis dar nesiryžta išbandyti vabzdžių skonio, tačiau galbūt sutiktų savo augintiniui duoti iš jų pagaminto maisto. Skirtingų rūšių vabzdžiai turi tiek šunims, tiek žmonėms reikalingų maistinių medžiagų. Tačiau masinei tokio ėdalo gamybai reikia specialių vabzdžių ūkių bei gerų įtikinėjimo įgūdžių,  kad šunų šeimininkai patikėtų: toks ėdalas ne tik naudingas, bet ir skanus. 

Tiesą sakant, šunų mitybą labai paveikia internete prieinama informacija ir reklamos kampanijos. Iš pradžių sausas šunų ėdalas neegzistavo, vėliau, jau atsiradęs, buvo „dažomas“ įvairiomis spalvomis, o dabar dažniausiai perkamas visiškai begrūdis maistas, kuris dar labiau padidina mėsos suvartojimą. Šiuo metu skaičiuojama, kad ketvirtadalį atsakomybės už mėsos pramonės sukeliamą aplinkos taršą galima priskirti naminių gyvūnų mitybai skirtos mėsos gamybai. Žiūrint iš ekologinės perspektyvos, šunų šėrimas mėsa yra vienas iš aplinkos taršos veiksnių.

Komiška yra tai, kad prastu sausu ėdalu šeriami šunys ir be šeimininkų žinios paverčiami... vegetarais! Paskaitykite pigiausio ėdalo sudėtį – mėsos ten gali būti vos 4 procentai! Žinoma, kad tokia dieta nėra rekomenduojama – norint šunį maitinti vien augaliniu maistu, teks pasidomėti daugiau bei susitaikyti su tuo, kad dauguma veterinarijos specialistų tokiai idėjai nepritars.

Jeigu vis dėlto manote, kad etiniai įsitikinimai neleidžia šuns šerti mėsa, yra keli šios problemos sprendimo būdai:

• pasitarus su veterinaru, sumažinti mėsos kiekį, jį pakeičiant kiaušiniais, žuvimi, pieno produktais;

• pirkti maistą, kurio pagrindinė sudėtinė dalis yra žuvis;

• rinktis tik tokį ėdalą, kuris gamintas laikantis etikos (tiek gyvūnų, tiek žmonių atžvilgiu).

Nors šuo ir gali gyventi veganišką arba vegetarišką gyvenimą, tai dažniausiai nėra pasirinkimas, už kurį jus pagirtų veterinarai. Ir nors atrodo etiška ir teisinga rūpintis visų gyvūnų gerove, prisiėmus atsakomybę už šunį, pirmiausia reikėtų pasirūpinti juo – tai reiškia, ir visaverte jo mityba.

Gabija Vyšniauskaitė

Guodos Kavaliauskaitės nuotr.

Publikuota: http://meile-laksto-keturiomis-kojomis.blogspot.com/2018/11/suo-veganas.html