Atsakingų šunų šeimininkų vis daugiau

2017 Balandis 20 d.

 

Kovo 21 – balandžio 18 dieną, penkis antradienius paeiliui, „Atsakingo šeimininko akademijoje“ vyko paskaitos šunų mylėtojams. „Kinologinis švietimas turi tapti būtinybe, – įsitikinusi LKD Mokymo centro vadovė Daiva Kvedarienė. – Juk šeimininko atsakomybė prasideda ne tada, kai šuniuką parsiveža į savo namus, o tada, kai gimsta noras turėti augintinį...“. Kad visuomenę būtina šviesti, rodo ir kitų šalių patirtis. Apie tai daug kalbėta ir tarptautinėje kinologinio švietimo konferencijoje Vilniuje, kurią organizavo ir savo patirtimi kartu su 10 šalių atstovais dalijosi Lietuvos kinologų draugija.

Žinias pritaikys praktiškai

„Akademijos klausytojai įgijo šuns pasirinkimo, kasdienės priežiūros, mitybos, socializacijos ir gyvūnų gerovės žinių. Gavo pagrindus, ant kurių galės kurti „gerovės rūmus“ savo augintiniams“, – sakė švietėjiškų paskaitų koordinatorė Augustė Daukšienė. Jos teigimu, į paskaitas rinkosi 35-50 klausytojų. Išklausiusiems visas 5 paskaitas buvo įteikti „Atsakingo šeimininko akademijos“ pažymėjimai.

„Žadu ir ateityje dalyvauti tokiose paskaitose, juk tai puiki švietėjiška veikla, padedanti kurti gyvūnus mylinčią šalį. Kuo daugiau žmonės žinos apie šunų pasirinkimą, atsakingą auginimą, socializaciją, tuo rečiau išgirsime apie netinkamai prižiūrėtus, nelaimingus, išmestus ar nuskriaustus šunis“, – gavusi pažymėjimą, džiaugėsi Miglė Pilvelytė.

Po įžanginės paskaitos „Atsakingas šuns pasirinkimas“, kurią skaitė Daiva Kvedarienė, vilnietė Agnė Kairytė prisipažino, jog tai, ką išgirdo, privertė iš naujo peržiūrėti savo prioritetus: „Turiu atsakingai pasverti, ar galiu sau leisti dar vieną „gauruotąjį“ šeimos narį tiek laiko, tiek finansinių galimybių, tiek savo tikslų ir poreikių atžvilgiu. Sužinojau apie hibridinių šunų problemas, apie mišrūnus priglaudusiųjų laukiančius galimus iššūkius: sudėtingesnę dresūrą, šuns reabilitaciją“.

Miglės Pilvelytės nuomone, visuomenėje vis dar gajūs „mitai“, o švietėjiški renginiai yra kaip tik ta vieta juos griauti: „Pasirodo, auginant didelės veislės šunį nebūtinai reikia daug erdvės, jeigu šuo gaus pakankamą fizinį krūvį, daug bendraus su savo žmogumi. Maniau, kad tikrą draugą galima išsiauginti tik nuo mažo šuniuko, pasirodo, ir vyresnis šuo prie naujo šeimininko puikiai prisiderina. Auginu du didelių veislių ilgaplaukius šunis, todėl maniau, kad labiausiai šeriasi ilgaplaukiai.

Pasirodo, ir trumpaplaukiams tai būdinga... Matote, kiek visokių „pasirodo“ pavyko atsikratyti“, – juokavo Miglė.

Antroji nemokamų paskaitų ciklo, kurios vyko Vilniaus miesto savivaldybėje, paskaita buvo skirta kasdienei ir veterinarinei priežiūrai (lektorius Jonas Mingaila), trečioji – šunų mitybai (lektorė Rimgailė Gvildė). Dar po savaitės klausytojai gausiai rinkosi ir diskutavo šunų elgsenos specialistės Vilmos Jazukevičiūtės paskaitoje apie šunų socializaciją. Paskaitų ciklą baigė Rūtos Kudelytės paskaita apie šunų gerovę.

Po paskaitos apie šunų socializaciją ir elgseną daugelis pabrėžė, kad tai buvo viena vertingiausių ciklo paskaitų.

„Sužinojau, kokių klaidų padariau, augindama šunį. Tuomet neturėjau pakankamai informacijos, patirties. Lektorė pateikė daugybę pavyzdžių, kuriuos pritaikysiu, augindama savo šunis“ׅ, – tikino Miglė Pilvelytė.

Ne vienas klausytojų sakė pirmiausiai namuose atliksiąs „generalinę reviziją“, mat daugelis net nesusimąsto, kokie pavojai tyko šuns, o ypač jauno šuniuko, saugiausioje aplinkoje – namuose.

Švietėjiškų renginių vis dar trūksta

Rodos, moderniųjų technologijų laikais surasti būtiną informaciją ar pasikonsultuoti socialiniuose tinkluose su bendraminčiais nėra sudėtinga, tačiau gana dažnai šių žinių gyvenime nepritaikome. Kartais tos žinios gali netgi būti klaidingos.

Beglobių gyvūnų gausa, žmonių sužalojimo atvejai, šunų savininkų neatsakingumas vis dar kelia nerimą. Internete bei kitur informacijos rasti galima, tik ar visi ir visada jos ieško, ar visada ši informacija būna tiksli?

„Švietėjiškų renginių labai trūksta mažuose miesteliuose, kaimuose, kur šunys dažnai laikomi labai blogomis sąlygomis. Reikėtų daugiau paskaitų apie tai, kaip dresuoti šunį, kokie yra dresūros būdai, ženklai“, – sakė Gustė Ivanauskienė.
Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro komanda, trečius metus vykdanti visuomenės švietimo projektus, įsitikinusi, kad per švietimą galima padidinti šeimininkų atsakomybę ir stiprinti gyvūnų gerovę.

Mokymo centro komandos nuomone, puiku, kad Vilniaus m. savivaldybė dalyvauja kinologiniame švietime: nemokamai suteikia patalpas ir būtinas priemones, tačiau norėtųsi, kad sostinės pavyzdžiu pasektų ir kitos savivaldybės. Juo labiau, kad šunų mylėtojų klubų yra kiekviename mieste. Yra entuziastų, kurie tokius mokymus galėtų organizuoti.

„Nesvarbu, kokią kinologinio švietimo formą pasirinksite: susitikimą vaikų ugdymo įstaigoje, paskaitą visuomenei ar pramoginį renginį bendruomenei, – sakė Mokymo centro vadovė D.Kvedarienė. – Svarbu siųsti tinkamą žinutę ir kartu visiems kurti gyvūnus mylinčią šalį“.

Guodos Kavaliauskaitės ir Agatos Mulerovaitės nuotraukos