Diena mokykloje kartu su Hepi Tara Luna ir draugais

Vaikystė neįsivaizduojama be žaidimų ir gyvūnų augintinių. O ką, jeigu visa tai mokykloje ir kartu su gerais draugais? Vasario 27 - ąją Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos pirmokai sulaukė džiugios dienos – į svečius atvyko terapinis šuo, Berno zenenhundė Hepi (Hepi Tara Luna).

Šios progimnazijos trečiokai ir ketvirtokai lankė „Atsakingo šeimininko akademiją vaikams“, o pirmokai vis sakė laukiantys, kol taps trečiokais ir taip, kaip vyresnieji sesės ar broliai, galės vadintis „akademikais“ – kartu su visa klase keliauti į „AŠA vaikams“ užsiėmimus, kurie vyksta netoli progimnazijos įsikūrusioje bibliotekoje „Saulutė“. Kad pirmokėliams neprailgtų laukti, į svečius pas juos atvyko šunytė Hepi ir dar dvi viešnios.

„Su vaikais aptarėme, kaip svarbu rūpintis gyvūnais augintiniais. Vaikai pasakojo, jog visuomet pasirūpina, kad šuniukas turėtų vandens, pažaistų ir būtų laimingas. Viena mergaitė iš pradžių nedrąsiai jautėsi šalia Hepi, nes šuo, pasak jos, labai didelis. Vėliau, iš arčiau susipažinusi su Hepi, paprašė, kad užsuktume į jų klasę ir kitą kartą“, – apie užsiėmimą kalbėjo Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro darbuotoja pedagogė Dovilė Masalskaitė.

Edukaciniai užsiėmimai vaikų ugdymo įstaigose dažnai vyksta LKD Mokymo centrui bendradarbiaujant su Kaniterapijos asociacija. Tai garantuoja, kad pas vaikus atvyks šuo, išlaikęs terapinio šuns egzaminą, o šuns vedlys turės pakankamai žinių ir įgūdžių vesti ar dalyvauti užsiėmime (Hepi vedlė Marija Biteniekytė yra biologijos dr., Vilniaus universitete netrukus gins psichologijos magistro baigiamąjį darbą).

Tokios iniciatyvos – susitikti su vaikais, kalbėtis su jais apie gyvūnus augintinius kuria nuoširdžius, šiltus santykius ir nors šis indėlis į vaikų ugdymą nėra didelis, pedagogų nuomone, jis nepaprastai vertingas.

„Vaikams labiausiai patiko judėti, žaisti kartu su Hepi. Jie buvo ypatingai smalsūs: o kodėl jos skirtingos akys? o kokios veislės? o kiek jai metų? Vaikų mokytojos buvo sužavėtos Hepi švelnumu ir paklusnumu. Hepi jautėsi atsipalaidavusi, net pilvuką davė pakasyti, kas suteikė vaikams daug džiaugsmo. Žaidėme uostymo žaidimą – Hepi turėjo išspręsti skanukų „kryžiažodį“. Patiko ir labirintas, kai Hepi susikaupusi laukė, kol vaikas išridens skanuką visomis labirinto pinklėmis. Tai buvo ir vaikams, ir Hepi dėmesio koncentracijos lavinimo, sakyčiau, net savotiškas intelektualus žaidimas“, – po užsiėmimo šypsojosi Marija Biteniekytė.

Sakoma, kad kartu su gyvūnu augintiniu suaugusio žmogaus širdyje apsigyvena meilė. Stebint mūsų mažuosius, atrodo, kad ji visada ten gyveno ir niekur nežada dingti.