Treniruojant šunį pozityvia metodika, vienas svarbiausių dalykų yra tinkamo apdovanojimo parinkimas.

Žmonių pasaulyje apdovanojimas gali būti piniginis atlygis, įvertinimas, „bonusų“ sistema, pripažinimas, pagyrimas ir kiti mums malonūs dalykai,.

O kas svarbu mūsų augintiniams ir kodėl juos taip pat reikėtų apdovanoti?

Mes linkę sužmoginti šunis ir leisti sau tikėti, kad jie atlieka užduotis ir klauso „iš meilės“.

Iš esmės šuo yra oportunistas, arba individas, kuris elgiasi tikslingai tam tikrose situacijose siekdamas i sau naudos.

Būtent todėl mokymo ir auklėjimo procese labai svarbu motyvavimas ir apdovanojimas.

Elgesys, už kurį šuo sulaukia trokštamo atlygio, bus dažniau kartojamas ateityje. Atitinkamai, elgesys, kuris nesulaukia atlygio, ateityje bus rečiau pastebimas. Taigi, apdovanojimas skatina šunį mokytis ir didina jo gebėjimą bendradarbiauti su žmogumi.

Apdovanojimas – tai ne tik skanėstai! Apdovanojimas – tai viskas, ką jūsų šuo laiko vertingu ir ko iš visos širdies trokšta. Taigi, šuo sprendžia, kas jam yra tinkamas apdovanojimas, o ne jūs. Apdovanojimą gali suteikti žmogus (skanėstai, žaislai, žaidimas, socialinis kontaktas, masažas ir paglostymas, net tam tikras pratimas) arba jis gali kilti iš aplinkos (šokimas į vandenį, sekimas pėdsakais, įdomios vietos apieškojimas, dūkimas su gentainiais).

Pačio apdovanojimo vertė yra labai skirtinga ir turi būti parenkama atsižvelgiant į šunį, jo poreikius ir troškimus bei į situaciją ir aplinką.

Už ypatingas pastangas šunį turime ir apdovanoti ypatingai!

Apdovanojant svarbu perteikti savo džiaugsmą ir pozityvią nuotaiką – šunys tai labai vertina. Visada treniruočių metu pabrėžiame, kad „Geeeras šuo!" galima pasakyti šimtu skirtingu būdų, ir mūsų užduotis yra tai padaryti taip, kad šuo pasijaustų tikrai pačiu šauniausiu pasaulyje.

Jei tam tikras elgesys yra „užtvirtintas“ ir šuo už jį apdovanojamas tik retkarčiais, nenuspėjama seka, tikėtina, kad tas elgesys išliks ilgesnį laiką – suveikia „laimės rato“ lošimo principas, kai motyvuoja tikėjimosi laimėti faktorius.

Įvertinant šiuos dalykus, galima teigti, kad svarbu ne tik apdovanojimo forma ir kiekis, bet ir apdovanojimo intervalai – ypač tai svarbu tampa ruošiant varžybose dalyvaujančius šunis.

Kodėl apdovanojimui labai dažnai naudojamas maistas? Šunys iš prigimties mėgsta „užsidirbti“ resursus, todėl maistas yra natūraliai motyvuojantis faktorius. Be to, maistas kelia teigiamas asociacijas ir geras emocijas bei žadina vegetacinės nervų sistemos dalį, kuri atsako už nusiraminimą ir atsipalaidavimą.

Apdovanojant maistu, nesunkiai galima varijuoti apdovanojimo verte, be to, skanėstai yra vienas patogiausių apdovanojimo būdų. Paštetas, sūris, žalia ar šiek tiek apdorota mėsa, sausas maistas ar pirktiniai skanėstai – leiskite šuniui rinktis, kas jam patinka labiausiai ir turėkite pasiruošę „ypatingos vertės“ skanėstų sudėtingesnėms situacijoms. Jei liepiame šuniui išspjauti kažką netinkamo, surasto pasivaikščiojimo metu, tai šioje situacijoje apdovanojimas sausu maistu tikrai nebus tinkamos vertės apdovanojimas – žalia mėsa, mėsingas kauliukas ar didelė sauja džiovintų plaučių čia tiktų  labiau.

Prisiminkite, kad net tai, kokiu būdu paduodamas skanėstas, gali keisti skanėsto vertę – tarkim, numestas skanėstas, kurį reikia surasti/sumedžioti, gali būti patrauklesnis, nei paduodamas iš rankos.

Stebėkite savo šunį tiek namuose, tiek lauke, tiek treniruočių metu; matykite jo kūno signalus ir troškimus – tai padės jums įvertinti, kas šuniui malonu, ir leis parinkti efektyviausius apdovanojimo būdus.

Erna Valčiukienė, Šunų dresūros ir sporto centras „Nasrai“

„Nasrai“ nuotr.