Tikrojo lobio paieškos su SOS kaimo vaikais

2015 Liepa 1 d.

 

Paskutinę birželio savaitę Vilniaus SOS vaikų kaimas „išsikraustė“ į Labanoro girią. Susiskirstę į Žemės ir Oro gentis, aimo turizmo sodyboje vaikai rengė varžybas, vyko į ekskursijas ir turistinius žygius, o radę laisvesnį pusvalandį, lėkė uogauti – tiek žemuogių Labanore turbūt niekada nebuvo...

Stovyklautojai kasdien dalyvavo ir užsiėmimuose su terapiniais šunimis – trimis auksaspalviais retriveriais, niūfaundlendu ir Labradoro retrivere. Užsiėmimus vedė LKD Mokymo centro komanda kartu su Kaniterapijos asociacijos nariais. Pasiruošti užsiėmimams padėjo projekto psichologė Ingrida Stasytienė.

Stovykla jau baigė savo darbą. Vaikai sugrįžo į Vilnių, bet jie žino, kad rudenį vėl susitiks su šunimis. Seniai įsidėmėjo šunų vardus, prisirišo prie jų ir pamilo.

„Atsisveikinant vaikų įteiktos žemuogės ir šypsenos buvo pati didžiausia dovana ir pripažinimas,– sakė LKD Mokymo centro vadovė Daiva Kvedarienė. – Vasaros projektą su Vilniaus SOS vaikų kaimo vaikais pavadinome „Mokomės kartu – suprasti, globoti ir mylėti!“. Norėjome, kad vaikai ne šiaip leistų atostogas, bet kažką naujo išmoktų bei patirtų. Mums padėjo dresūros mokykla „Smart Dog“, pasienio kinologai kartu su Daina Malickiene, retriverių veisėja Milda Žigilėjienė, su savo augintiniais demonstravusi darbines šunų savybes. Tačiau didžiausias krūvis teko terapiniams šunims. Kitaip ir negalėjo būti – be testus išlaikiusių, patikimų šunų tokia veikla neįsivaizduojama“.

Dalydamasi stovyklos įspūdžiais, D.Kvedarienė atkreipė dėmesį, kad ne tik vaikai, bet ir šunų vedliai bei patys šunys įgijo naujos patirties.

Šunys pasikeitė – jie vis dažniau neraginami užmezga kontaktą su vaikais, tapo dar dėmesingesni, nustebina „šuniškomis nuojautomis“.

Šiuos pokyčius buvo galima stebėti žygio po Labanoro girią metu, kai dvi vaikų grupės kartu su terapiniais šunimis nepavargdamos žygiavo 5 kilometrus.

Vaikai ne šiaip žygiavo, jie ieškojo lobio, pakeliui surasdami paslėptas užduotis ir jas atlikdami. Keliaudami mišku vaikai ne tik bendravo su šunimis ir tarpusavyje, bet ir mokėsi būti kantrūs, paslaugūs. Vaikai tapo atviresni, pasipasakojo savo svajones.

Turbūt tai ir buvo didžiausias lobis, kurį visiems norėjosi rasti...

Projekto vykdytojų nuotr.