Šuns kūno kalba ir vaikų saugumas

2014 Spalis 20 d.

 

Patarimą prižiūrėti vaikus ir šunis, kai šie kartu, esate girdėję ne kartą.

Veisėjai perspėja tėvus: „Nepalikite vaiko vieno su šunimi, nesvarbu, kad ir kokia tai draugiška šunų veislė būtų“. Treneriai papildo: „Visi šunys gali kąsti, tad prižiūrėkite augintinį jam būnant toje pačioje patalpoje su vaiku“. Visi žino šias taisykles, tačiau kodėl jų nepaiso?

Kodėl maždaug 5000 Lietuvos gyventojų kasmet kreipiasi į gydytojus dėl šunų įkandimų, o didelė dalis kenčiančių nuo tokių traumų yra 5-9 metų amžiaus vaikai?

Būkite atsakingi!

Atkreipkite dėmesį į gerus vaikų ketinimus, tačiau visada pastebėkite ir sučiauptą šuns snukį bei pusmėnulio formos akis. Įsikiškit. Nelaimės atsitinka ne tada, kai aplaidūs tėvai Reksą palieka vieną kartu su kūdikiu. Tiesą sakant, 95 proc. įkandimų atvejų tėvai stovėjo už poros metrų nuo vaiko ir viską matė, kai šis netikėtai buvo užpultas.

Šuns kūno kalba viską pasako

Tėvai dažnai neturi jokio supratimo apie šuns kūno kalbą ir kokių sunkumų gali kilti vaikui bendraujant su gyvūnu.

Paprastai artimieji negali nuspėti šuns signalų serijos, pranešančios apie galimą kandimą. Dar blogiau, kad tėvai susipainioja tarp gerų vaiko ketinimų ir nemato šuns demonstruojamų streso signalų. Tačiau to lengva išmokti – pagerinti žinias galime visi.

Štai keletas dalykų, galinčių pagerinti šuns kūno kalbos supratimą.

Stebėkite palaidą šunį. Gerai nusiteikusio šuns kūno kalba laisva, atsipalaidavusi. Sustingęs šuo nėra gerai. Jei matote, kad jo kūnas sustingo arba šuo nustojo lekuoti, įsikiškite. Šie signalai sako, kad gyvūnas nebesijaučia patogiai.

Stebėkite netinkamą žmonių elgesį. Įsikiškite, jeigu vaikas laipioja per šunį, bando jodinėti, krapšto gyvūno akis, tampo už uodegos, kelia pažandes ar kaip nors kitaip skriaudžia.

Nesistebėkite šuns kantrybe, kai šis toleruoja tokį elgesį ir nekelkite panašių filmuotų kadrų į internetą. Verčiau padėkokite šuniui, kad jis turi gerą kandimo slopinimą ir įsikiškite anksčiau, nei atsitiks nelaimė.

Skaitykite šuns kūno kalbą ir įsikiškite, kai augintinis, bendraudamas su vaiku, pradeda rodyti šiuos streso požymius:

Žiovauja.

Ant išorinių akių kraštų matyti baltymai.

Laižosi lūpas.

Suka žvilgsnį, snukį.

Jei šuo juda tolyn nuo vaiko, neleiskit vaikui jo vytis. Nusprendęs atsitraukti šuo bando pasakyti, kad jau yra „perkrautas“ ir nori ramybės. Jei vaikas jį persekios, tikėtina, kad šuo urgs ar bandys grybštelėti.

Klausykitės urzgimo. Daugybę kartų galima išgirsti: „O, jis urzgė dažnai, tačiau niekad nemaniau, kad iš tiesų galėtų kąsti“.

Urzgimas – labai aiškus įspėjimas. Jei urzgimas nepadeda, šuo gali krimstelėti ar netgi rimtai įkąsti. Urzgimas reiškia, kad turite įsikišti.

Naminių gyvūnėlių savininkams, ypač tiems, kurie turi vaikų, sunku viską sužiūrėti. Žongliruoti šunimis ir vaikais nėra paprasta. Tam reikia kantrybės, supratimo ir didelės atsakomybės.

Agnė Dvylaitytė ir Vetvila

Guodos Kavaliauskaitės nuotr.