Šunys dovanoja meilę ir šilumą vaikams

2014 Spalis 20 d.

 

Vaikai, praradę pasitikėjimą suaugusiais, nepatyrę artimųjų meilės, ne kartą jutę alkį, baimę ir siaubą, akimirkai pamiršta visa, kas buvo. Jie šypsosi, kalba, juokiasi, o jų akys blizga, mat SOS vaikų kaime Vilniuje svečiuojasi du keturkojai – auksaspalviai retriveriai Eta ir Grotas.

Lietingą pirmadienio popietę sporto salėje ratu susėdę vaikai dalijosi savo prisiminimais, bendravo su šunimis, juos glostė, mokėsi, kaip teisingai prižiūrėti gyvūną, atliko jiems skirtas užduotis.

„Tai labai paprastas, tačiau be galo malonus stebuklas“, – stebėdamas šiltą vaikų ryšį su keturkojais kalbėjo globos namų SOS vaikų kaimas direktorius Gedas Batulevičius.

Tikima, kad Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro bei SOS vaikų kaimo iniciatyva padės likimo nuskriaustiems vaikams įgyti pasitikėjo savimi, pamiršti praeities nuoskaudas ir įveikti baimes, kurios paliko ryškų pėdsaką jų jaunose širdyse.

Įveikė baimę

Susitikimai su terapijai skirtais keturkojais vyksta jau nuo praėjusių mokslo metų – tuomet buvo organizuojami grupiniai susitikimai su vaikais, kuriems kaniterapinė pagalba labiausiai reikalinga. Šiais metais planuojama kaniterapinius šunis atvesti į SOS vaikų kaimo šeimas ir bendrauti mažesniame vaikų rate.

Kaip pastebi įstaigos direktorius, kai į globos namus atvyksta keturkojai, vaikai tuoj pat skuba juos apkabinti, pasisveikinti, paglostyti. „Juk tuo metu esi nebe vienas, o dviese. Taip yra geriau, taip yra saugiau“, – pasakojo direktorius, tvirtais įsitikinęs, kad vaikų bendravimas su šunimis leis pasiekti puikių rezultatų, padės lengviau socializuotis visuomenėje.

Kaip pavyzdį G.Batulevičius pateikė vieno vaiko istoriją. Berniukas, kuris visuomet buvo užguitas, nekalbus, bailus ir apatiškas aplinkai, o klasiokai besityčiodami kartą nukirpo jam blakstienas – po susitikimų su šunimis jis tapo pastebimai drąsesnis. „Po užsiėmimo su keturkojais jis televizijai davė interviu ir puikiai kalbėjo. Juk net ne kiekvienas suaugęs jaučiasi drąsiai kalbėdamas prieš filmavimo kameras“, – su džiaugsmu pasakojo direktorius.

Jo įsitikinimu šunys padeda atsikratyti įvairiausių baimių, o tuomet jau galima ugdyti sudėtingesnius socialinius santykius.

Laimė ir prisilietimo galia

Kaip paaiškėjo, SOS vaikų kaime gyvenančios šeimos dažniausiai augina kokį nors gyvūną – šunį, katę, žiurkėną ar žuvytes. Tai ugdo vaikų suvokimą, kad ne tik jais turi būti pasirūpinta – jie skatinami rūpintis ir kitais. „Tikiuosi, kad tas užsuktas gerumo ratas nesustos, o jų pačių vaikai nenukeliaus į socialines įstaigas ir negyvens iš socialinių išmokų“, – apie šviesią vaikų ateities viltį portalui lrytas.lt kalbėjo direktorius G.Batulevičius.

Tai, jog likimo nuskriaustų vaikų gyvenime gyvūnai yra labai svarbūs patvirtino ir SOS vaikų kaimo psichologė Gražina Liukevičė. Kai į globos namus atvyksta nauji vaikai, dauguma iš jų pasakoja, kad vienintelis, ką jie mylėjo – buvo šuo arba kačiukas. „Čia atvykę vaikai labai jaudinasi, kad niekas nenuskriaustų jų augintinių – geriausių draugų, kurie buvo vienintelė paguoda, kai jiems būdavo baisu, kai likdavo vieni, alkani ir išsigandę“, – pasakojo visų vaikų likimo istorijas žinanti globos namų psichologė.

Pasak G.Liutkevičės, kaniterapinis šuo ar bet koks kitas gyvūnas, priešingai nei psichoterapeutas, yra tas, kurį visuomet gali apkabinti ir jausti jo kūno šilumą. Tai skatina laimės hormono – oksitocino – išsiskyrimą.

Deja, į vaikų globos namus dažniausiai patenka tie, kuriems šio hormono labai trūksta. „Pas mus patekę vaikai savyje turi kur kas daugiau streso hormono – kortizolio. Tai reiškia, kad jų gyvenimas kupinas nerimo, o tai yra būsena, kai visada esi pasiruošęs kovoti arba bėgti“, – sakė psichologė. Tad kaniterapinių šunų atvykimas į vaikų globos namus vienareikšmiškai padeda kompensuoti laimės hormono trūkumą.

Randa bendrą kalbą

Jau aštuntus metus SOS vaikų kaime dirbanti socialinė pedagogė–mama Vilma Savickaitė, prižiūrinti šešių vaikų šeimą, tikina, kad gyvūnai yra nuostabi priemonė, padedanti rasti bendrą kalbą su vaikais.

24 valandas per parą mama dirbanti pedagogė pastebi, kad vaikai ne tik patys noriai domisi, kaip reikia bendrauti su gyvūnu, bet ir kitiems pasakoja, savo patirtimi pasidalija. „Po susitikimo su šunimis vaikai būna nurimę. Tuomet tiek suaugusiems, tiek jiems patiems tampa lengviau bendrauti“, – pasakojo Vilma.

Jos šešių vaikų šeimoje auga nedidelis šuo, tačiau kaip teigė Vilma, jis yra jos augintinis, tad rūpintis tenka jai pačiai. Žinoma, vaikai mielai eina kartu pavedžioti šunį, padeda prižiūrėti, visuomet pasirūpina, kad šuns dubenėlyje būtų vandens. Vis tik keturkojo priežiūra dažniau užsiima mergaitės.

Laukia svajonių išsipildymo

Tai, kad mergaitės mieliau bendrauja su gyvūnais buvo galima pastebėti ir pamokos su šunimis metu. Keturiolikmetė Gabrielė bene aktyviausiai domėjosi į SOS vaikų kaimą atvykusiais auksaspalviais retriveriais Eta ir Grotu.

Šešis metus SOS vaikų kaime gyvenanti paauglė pasakojo, kad prieš pusę metų neteko savo šuns, kurį dėl sunkios ligos teko užmigdyti. „Šunis labai myliu. Visa mūsų šeima labai nori šuniuko, todėl tikiuosi, kad ta svajonė greitai išsipildys“, – sakė vyriausia šeimos, kurioje gyvena dar dvi mergaitės ir du berniukai, narė Gabrielė.

Tik šeši Lietuvoje

Nors kaniterapija Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius, Lietuvos kinologų draugija (LKD) džiaugiasi, kad šiuo metu turi šešis terapijai skirtus šunis – tris samojedus, du auksaspalvius retriverius ir anglų kokerspanielį. Kaip pasakojo LKD atstovė spaudai Aurelija Staskevičienė, šunis pagal tam tikrą testavimo būdą atrinko patyrę kaniterapijos specialistai iš Lenkijos.

„Testo metu šunys turi atlikti daug užduočių ir patirti emocinių išbandymų. Pavyzdžiui, šuo negali užsiėmimo metu suloti, be to, jis privalo būti valdomas rankų gestais, žvilgsniu, o ne balsu, turi būti pripratęs prie įvairiausių garsinių, vaizdinių dirgiklių, kvapų ir netikėčiausių situacijų“, – aiškino A. Staskevičienė.

Kaniterapijai ruošiamas šuo auklėjamas tik pozityviai, jis turi tikėti ir pasitikėti žmogumi ir tam tikrose situacijose turi pats nuspręsti, kaip elgtis.

Kaniterapinius-edukacinius užsiėmimus SOS vaikų kaime vedusi kinologė bei LKD Mokymo centro vadovė Daiva Kvedarienė džiaugėsi, kad pamokos metu vaikai buvo iš tiesų laimingi. „Kai šalia guli šuo, vaikai labai nuoširdžiai atlieka visas užduotis, o užsiėmimų metu pastebimos tik teigiamos emocijos“, – įspūdžiais po užsiėmimo dalijosi D.Kvedarienė.

Pasibaigus susitikimui vaikai neskubėjo skirtis su jau dešimties metų sulaukusia Eta ir šešerių Grotu, klausė, kada vėl galės juos pamatyti. Juk jie – patys geriausi draugai, kurie niekada neišduos ir neįskaudins.

Šarūnas Meškys

Guodos Kavaliauskaitės nuotr.

http://augintinis.lrytas.lt/pamatyk/ziauraus-likimo-nuskriausti-vaikai-sulauke-stebuklo.htm

Myli šunis, patinka švietėjiška veikla, nori atlikti profesinę praktiką, turiningai praleisti laisvalaikį – prisijunk prie LKD Mokymo centro komandos! E. p. svietimas@kinologija.lt.